« In Péyi na in kor, in lâm, in léspri In Péyi na lo gou, kiswa piman-zétwal, sansa sik-amèr In Péyi na in lang, dann ron son largamas latèr Pou malouya son mémwar, pou dégatir son lang-i-di… »
Mon mémwar Lé inpé konm labriz Na d'lèr i sone o-ki, i réponn intyork Sansa, li lèv an fougad I kas, i briz, i fé débord dolo.., kiswa laravine, sansa lamèr
I pèt an kaskad, "i anbras lobor galé », i gaskone lokor, latèt, lovant, léspri I fé sinÿ lokèr, koman pou démavouz ali, i savir basin lozyé
Mon mémwar i souf lovan lé so, i fane lotan boukar Solon zamal lavi i savir pou li, solon tani lonbraz i vyin ansèr ali Toultan li ral amwin, anlèr ranpar pandiyé, pou souf dann kré mon zorèy
Vol… Vol koman Papang ou yinm, fil koman Fouké ou lé Tras koman Maron i binÿ dann out lâm, sap, alé, fofil, travèrs, aspèr pa
Domin, napwin d’tonton i koné kwé sora-sa karousèl Bondyé-la
Aspèr pa ni Payanké, vol, vol, vol aou lwin Fagot out somin, kiswa kap, gafourn, sansa… bordmèr Démar out Zargonot Démay karo kadèr i anbar out kèr Koup filé out lang, babiy aou tanpirkipé
Ou Koné..
Tout Martin lazèl lé blan, fo pa krwar
Dann park, Kapisin lé pa plis ké Titoulit Lé dé sé d’ti-kouti pou fé pi lofyon
Mon mémwar lé inpé konm labriz Na d'lèr li sone o-ki, li réponn intyork Sansa, li lèv an fougad, li pèt an kaskad, "li anbras lobor galé », li gaskone lokèr
Koman pou démavouz anou, koman pou dégatir filé saviré dann basin nout zyé
Mon mémwar… Kiswa van-d’mèr, van-d’tèr, van-sirwa, kiswa Zéni, sansa Bézisa Li fé kant amwin koté ou Aou, Fanm-bé an piton lansé, planté dann basin-blé Toultan li ral amwin, anlèr ranpar pandiyé, pou souf dann kré mon fonnkèr
M’i vé anminn aou défwa Anlèr laba, si péyi raza Dann kotri lovan, lotan boukar Po antortiy aou dann mon Maloya
M’i vé anminn pou war Si Toun-Vaza-la, louk, kosa néna Na vag i vavang dann rin galé-la
I lïng lamour lokèr, yansèrv’o lang-la
M’i vé anminn aou défwa Mouramour, dann lokèr békabar Lèrk laline i souk solèy dann son bra Pou, sèr aou la, dann mon Maloya
M’a kouvèrt aou sann lavwa Fonnkézé « Tine-blouz » va sèv anmay anou la Kayout siklone va sokwé flèr-soka N’a fil an zingad, dann romans tanbour-la
Lé vré, m'i vé Anminn aou défwa Dann kotri lovan, dann rin galé-la, dann lotan boukar Pou sèr aou la, dann Malouya lamour mon bra
Lao N’a konÿ bonèr kane fané Pou saboul lorin konfloré
Zanar (DIANPAR sanm MATOUTÉ)
N’a tiz an flèr-zamalé Dann bélouv lamour an bouké
N’a dépay « sigidi» Malouyé
N’a pil roulèr kabaré Lansor losan maroné
(MARDANE, KOT, RANNDIANE, sanm BONDYÉ)
N’a lèv ansanm gro pléré
Dann lamin RAMANIA n’a lé Béni lokèr Fanm-Kabaré
Lèr véli i tonm an mouramour Lèr losyèl i fann lonbraz-la an zourazour
Pou fénésans mon lang lamour pou ou
Aou minm..
Bardzour Aou Néninn doré pou tiz dofé latèr Aou pou fé klor mon zyé Aou, pou ni trap mon kor doulé dann dra lafré Aou pou sokouy mon lèv, lé mov an fièv, an douldoul blé
Aminn amwin lao Lao, dann pyé-d’kèr tsara, koté lamour M’i vé artourné, pou gèt aou flanbé Pou war koman ou fane badri dann bal lanwit Pou fantézi Lilèt
Aminn amwin Kri pa brouyar, out dame donèr Lé pli yango war ou rouvèr Konm sansitiv dann rob kortèz An faam béni dann bin likèr
Aminn amwin Anon fé vit, tonsyon panga, Martin, Fouké, Tèk-tèk, Bélyé Tout kavalyé i kour sou kavadi Bondyé Akoz kadri bann mousavèr, violèr lotan Akoz kotri lélikoptèr, krévèr volkan
Aminn amwin Ma suiv aou dann zanbavil, dann lyane-oror Pou v’ni louksir out kor mafane Ma suiv aou ziska kèr d’Lil, dann bor-an-bor Po v’ni soupir kayout out zâme
Aminn amwin, lwin, lwin, lwin minm..
Aminn amwin fé pèt galé pou fé santyé Fé pèt gafourn lé malizé Dann bal mayi, dann ron kabar siyon-zétwal lamin bondyé Dann karo-d’kèr maroné, dann bitasyon fanngoké Wa fé pèt an flèr péyi lémé, pou margot an karot mon langpozé i koz
Mon fonnpöinm i oz apèl ali…
FÉTIAL Wi…ali minm…, Fétial, Rwa-davan..!!!
Par la voix du Gran-Mèt-Fado Et du finfonn d’kèr de l’île Peuples suspendus aux villes de kap Kaparèr, vikèr, moissonneurs de divinités Faites libres les cendres Fruits de chasses, rêves émayé !
Au verdict karinm Filets de feux de lanfèr fangoyé Brulez vos armes, étendards de croisés, foutan mal-avizé !
Éh, tèrla-minm Bat-bat mon lâm léspri kaskadé
Je renais de là Géryé ! Fils d’Albius et d’Orkidé !
Atèrla-minm, astèr mwin valé Ti-somin, Gran-somin, par les rampes du Pays Brûlé De Yambane-Vil, aux kotri du piton-rosé, pour hisser les couleurs, les badri du Ciel-Dieu, sou lavalas i lav.. Sous lé zéklèr de feue "la Reine Fournaise », protectrice des miséricordieux .. Â la gloire des ranpar !
Et, du plus haut des cieux, Îlets déchaînés, et aux noms de ceux : - Enfants de tous les pays - Valal romé par la rituelle servitude - Kèr kan-Magloir - Anse de Mer-Aphrodite
À vous, nos mères : Livrés aux préludes des nuits, des feux follets sous l’âme du komandèr (ancêtres bâtards)..
À vous, nos pères : Abusés du souffle, de labav-méskine, puanteur de mélasse, po li, Sirdar-la lasyas..
Je te suis… Géryé !! Kaf-Ulis qui s’en remet aux Zanaars de la tribu Sages Hommes, racines de Banian !
M’i domann aou zordi : Quelle est la vertu de ce versant de vie ?
Akory-kabary ?Ab imo pectore ?Sansa, totos son momon lamoukat !
Vérité-la na sinkant koulèr Aka Sinkant-mil figir Baya Voukbé-mavouzé, fyantiz Granmèrkal i fout koné pi kèlèr ilé !
Hin !!
Granmèr-Kal…
Pour que ne se meurent nos bois de chandelle aux pas-de-portes de la plaine des sables ! Pour que ne s’abime l’abysse-Maloya dans les fonds de cales des négriers « Saint-Gens des Dieux » ! Pour que Swahili ou Mandingue, Madékas ou Vartial soient fanal-idantitèr, barrières de koray !
Hinhin !!
Gran-Bénara.. Du battant des larmes, à l’ocre des gafourn, te voila palais de glace Et comme l’arbre du voyageur porte l’or à l’étranger Mon île ravnal se source à la rive métissée de ta généalogie Pour te couronner de ses "lambrequins bleus" !
Mé twé !
Vagabond des mers !
Vavangèr des terres !
Es-tu en paix avec les Zeus de ces autres mondes ? As-tu interrogé les astres et les osselets ? T’es-tu confessé des crimes et gémonies du père de tes pères ?
Sauras-tu saluer ton frère et l’offrande, gourmandise sur la feuille fanée.. Padèl de nos bien-aimés ?
Venez !!!
Venez, fleurs d’eaux salées.. De vos vagues, bénissez par la rugissante sétyinm, le fénwar-amertume Et mes vengeances diabolisées !
Forgez de ce Moi, un Géryé en toute heure Sigidèr pou lapé, âme kréol san léfé, née de la tribu du monde de Bor-an-bor.. Zazakèly de pagode, ou de mosquée !
Que du vil paraître, pour un maître enchanté,
Aux cris éternels du supplicié
Je ne sois plus qu’île-volkan - Ile-lave de fierté - Ile-libre…
Frèsk’île ! Fruit des entrailles de la mer des Indes, paroxysme suprême de l’extase Jouissance effroyable, de la lave, qui se donne, libère, kayout.., Fanafout !
Et pour qu’en ce moi ensorcelle, se vident toutes ces querelles…
Je vous évoque ici Déesses : Maskad, Lila, Gérivit, Pyondinn, Yapana,
Kèr-Sériz, Kanèl, Vèrvinn, Sitronèl, Fäam…
M’i yinm, tousala ti-non-gaté
M’i yinm tousala ti-non-sigid
Ti-non-badri i fé rézone lansiv mon kor dovan ou fanm :
Aou, Fanm-Bénono.. Kor an Tévélava dann bin d’lav-la.. Galfine an mayi-lor labarb granpapa Pou détour isyanba-la sanm syanö-la
Fane, afane an falèz, koman kokman latèr dann kayout mon pyédkèr Galang ali, tanbour lamour-la laolaba Dékas ali, lanpa lavéyé pou sèr mon léstoma !
Aou bé-karo lao, lèv an rives, pou paradi sanm lanfèr Aou lanbousir-bé, Plinn-désab-la, aouk m’i fofil Si lodo Kundali-blé-la, porteur de rouges-rêves
M’i rèv kundalini-la kab ansézi ankor mon kèr Kaf-Maoulé Pour exorciser mon âme, pou désoulang mon koko anmaré dann somanké-la Pou désigid mon lang kokiyé dann gafourn dawar-la !
Vyin.. Vyin kaloubadine ankor mon kor volkan alor Vyin koman griyo lamour évoquer ces filles aux flancs libres Danseuses nues arc-boutées aux cascades mascarines
Vyin fé vol mon fonnkèr sou kèlkèl ramatou-la, la pou désoun mon rin litone.. M’i vé sapé, sap o bal bann mal-kotri bordé, lamin ganté anrolé sanm sabouk !
Somanké, domin LINESKO.. Pour témoigner de la beauté de mon royaume Pou désot mon fonnkézé, pou anbéli mon kozé Fera mieux que nos sages Razana, nos Maron-Zanahary, pétris au creux d’une histoire qui ne se lit pas !
Somanké les mots, vidés de toutes paraboles, ne seront plus que des tours
Pour y loger limazinèr, somanké..
Poulèr, m’i fofil dann Finatawa-Afrikidi
Laissez-moi ! Larg mon lourlé konmkidi !
Lozyé kaliko lé kouyon sa matant, la bézwin zimaz pou ri ! Mé ki kantité lamin pou détrwi out rin lavi Fanm-Bénoune Parcelles abiyé, anfilé sanm lanspèk béton.. Trimo souillés de pesticides, an ravine-malout, galfaté sanm lo sal.. Pwazon pour nos champs, lavévé pou flèr-kane, pourvik lé dou !!
Ki kantité linzényèr sanzéni pou anmavouz aou syanö-la, sanm syanba-la ! Ki kantité Maloya fine dérézone dann kré gro tété oulé.. Pou kalbit dann kabar-lamizwar, koman lopi pou fanafout out kayout ladousèr !
Le mensonge est inodore sous contrôle des States, wi-no Lafimé Gran-bwa napwin lodèr dann Madine-banna, vi-wa
Ô baÿa, lé vré kane-mapou fo na l’gou Lafrans Ô boÿo, glikoz-la na l’gou la soufrans
Fanm-Bénoune, mon péyi… Koko kaliko-la labézwin zimaz pou di ! Pou débat sanm lamor ki koul dann vinn so kor-la ! Pou dégalimatine ankor basin ba-d’rin kokiné sanm lansan mavouz !
Vyin.. Vyin koman siflèt filao ravaz lokor bann tégorine malouté Danseuses nues, figées aux laves assasines…..
Ala nou la astèr Dobout an vayan si lobor lalav lavwal volkan..
Et, la barque hissée aux vansirwa vogue aux coulées, à présent Et, le bal s’ouvre aux sels vengeurs, laissant les braises apprêtées d’or et de cyprine
Et sous les feux de plomb, les ombres se relèvent en quête de leurs chants :
Tchitchi-tchit, Tchitchi-tchit, Tchitchi-tchit.. Ma Hine Cocore, Bamako jam, Pöinm Vyé-Farka, pou andousi syanbaöla Blues-Filosofia (Waliden po Lorwa), Yango-Takamba (Bèrnika po Alin) Cono-Soro (Bob an voun pou nou) Tchitchi-tchit, Tchitchi-tchit, Tchitchi-tchit..
Comments