Lao Vanglao
LANGKOZÉ & LANGPOZÉ
Langue parlée & Langue écrite
Plonz aou là dann kré lo mo-la pou trouv sansitiv fonnkèr-la
Varang-la
Askiparé, diksyonèr « Le Petit Larousse-2020 » i kont 63 520 mo.
Mé an gro, an Frans domoun i ansèrv apépré 5 000 mo pou zot kozé abityèl (dizon 8 % lo diksyonèr) !
I prétan osi, ké zis èk 600 mo (0,94%), zot sré kapab di lo lésansyèl !
Mé i di minm, sanm 300 mo soloman (0,47 %), zot pé fé konprann azot, par ninport kisa !
Kom m’i tonm inpé kiryé, mwin la parti war :
Diksyonèr Daniel BAGGIONI / Azalées Éditions-1990 = 13 000 mo / lèksprésyon;
Diksyonèr Alain Armand / Océan Éditions-1987 = 15 000 mo / lèksprésyon.
Si apartir d'là n’i pran lo minm mézir, sa i done :
8 % = 1200 mo - 0,94% = 141 mo - 0,47 % = 70 mo.
Sa i voudré dir ké sanm 141 mo in Réyoné soré kab di lélansyèl (?).
Dikou, ala kosa i késtyone mon léspri :
Nout lang lé ris oubyin lé pov ?
Konbyin lo mo i rès anou, konbyin nou la fine pèrd dopi lot zénérasyon ?
Konbyin nou la fé klor pou zarboutann nout langkozé, pou anbéli nout langpozé ?
------------------------------
Kosa i lé pou mwin lo Langkozé ?
Dimoman nou rouv labous pou di in zafèr, pou kozé, nou lé dann langkozé (Oralité).
« L'oralité est, au sens large, un « procès de communication où un message est transmis de vive voix par un locuteur à un auditoire ». D'une civilisation à une autre, d'une culture à une autre, cette façon de communiquer peut être adoptée à plus ou moins grande échelle. On peut ainsi parler de l'oralité d'une tradition, transmise de bouche à oreille pour alimenter une mémoire ancestrale et non écrite. La notion d'oralité a également été utilisée dans plusieurs champs des sciences humaines. » (Source Wikipédia).
Kosa i lé pou mwin lo Langpozé ?
Dimoman nout kozé lé pozé in plas, in fèy, in galé, in lordinatèr, nou lé dann langpozé (Écriture).
« L’écriture est un moyen de communication qui représente le langage à travers l'inscription de signes sur des supports variés. C'est une forme de technologie qui s'appuie sur les mêmes structures que la parole, comme le vocabulaire, la grammaire et la sémantique, mais avec des contraintes additionnelles liées au système de graphies propres à chaque culture. C'est d'une certaine façon « l'intégration de la langue des hommes au visible.» (Source Wikipédia).
Na in diférans rant lé dé ?
Komkidiré, lé dé na lavalèr, lé dé na zot valèr; Mé soloman i sanm pou mwin ké san langkozé, napwin d’langpozé !
« En tant que mode d’expression, la langue orale apparaît plus naturelle que la langue écrite. Plusieurs raisons sont avancées : la première est l’universalité de la parole en ce que toutes les sociétés communiquent oralement alors que nombreuses sont celles qui n’ont pas de système de référence écrit ; la deuxième renvoie à la primauté de la parole à la fois au niveau phylogénétique et au niveau ontogénétique. La langue orale est le mode fondateur de nos communications alors que le système d’écriture en est un moyen d’expression dérivé. La troisième raison concerne les aspects développementaux : le processus d’acquisition du langage oral est naturel et quasi irrépressible tandis que le langage écrit est le fruit d’un apprentissage scolaire spécifique. Enfin, la dernière souligne la prédisposition biologique spécifique pour la parole, ce qui ne semble pas être le cas pour l’écrit. L’écrit utilise certaines de ces ressources, mais il en engage d’autres, non destinées à des fins langagières. Selon le linguiste Hagège, l’être humain semble prédisposé biologiquement à devenir « un homme de parole » qui deviendra éventuellement mais pas nécessairement « un homme de l’écrit ». (Source Cairn Info).
------------------------------
Lo mo na lamémwar..
« Les mots ont une mémoire et sont en même temps porteurs d’oubli. La langue est un processus qui s’inscrit sur le temps long, ses principes organisateurs sont liés à des structures indépendantes dont les mécanismes sont souvent dus au hasard ou à des raisons d’ordre pratique. Le fonctionnement des mots est motivé par une multiplicité de causes qui dévoilent certes les configurations de la société. Cela veut dire que c’est le mouvement social qui dicte sa nécessité à la langue et non l’inverse. Si la langue est « en retard » par rapport aux évolutions de la société, si elle semble résister au changement, c’est parce qu’elle est le produit de l’usage et non de décisions théoriques. C’est précisément parce que les mentalités évoluent que la langue se transforme sans cesse et que personne ne peut contrôler le rythme de cette évolution.
L’écriture est conservatrice – au sens propre et non au sens moral du terme – car sa transmission est fondée sur la séquence : permanence, changement. L’histoire de l’écriture (et en général de toute notation) est justement l’histoire d’une conservation. La fixité structurelle de la langue (notamment sa morphologie) est le moteur de sa subtile transformation : la langue change sans cesse (cela n’est ni négatif ni positif) sans changer ses fondements. (www.Mezetulle.fr ).
…
La langue n’est pas une institution sociale mais un fait social, une règle de grammaire n’est pas une décision de justice mais la formulation d’une règle observée. La langue ne relève donc pas de l’égalité et une pratique sociologisante de la grammaire est contraire à toute science linguistique ».
« On appellera alors « usage » l'ensemble des règles de grammaire, plus ou moins stabilisées, utilisées par le plus grand nombre de locuteurs à un moment donné dans un milieu social déterminé ». (www.universalis.fr ).
Na in bonpé Rényoné i di : « M’i mank lintélizans » (je suis analphabète), mé zot lé kapab rakont aou (transmettre) kisa ou lé, ousa ou sort, kosa la éspasé détrwa zénérasyon avan ou lé né. Souvandéfwa, zot té komans minm lo zistwar sanm : « M’i ansouvyin, …. » !
Si n’i pran lo mo « LAGRÈG » (pou sàk i koné), toudsuit léspri-la i mazine lo tan-lontan, li wa lavane, marmit (kinwar) si fwayé; li antan lo son kiyèr pou fé roul lo grin, li wa défin Mémé kokiyé si lo ban, dikou li fé in sïngdékrwa pou èl, sanm tout sàk la fine alé. Somanké sé sa lamémwar lo mo !
Nou lé dakor !
Dopi Péyi-la la rant dann Départman, na sitantèlman zafèr la sanzé, sitantèlman ranplasman (lagrèg = kaftir, karo = fèr-ropasé, bèrtèl = sakado..) ! Pou zordi-la, si m’i di mon zanfan lav son Kèlkèl, alime Bèk-la, pandiy mon Bolok, ou lé sir li sar poz in takonn késtyon avann konprann : Aisselle, Ampoule, Chapeau !
Komidi, lasosyété i avans, é sorétan n’i kalkil inkou kèl bout nout lang nou la fine pèrd !
Zis détrwa mo, sansa lo fondman nout kozé, son gabyé (son lidantité) ?
Koman nou la fé pou larg sa ?
Akoz lo mo i mor sanm nout bann défin ?
Akoz nout famiy té vé nou té kit bitasyon pou ladministrasyon (acculturation) ?
Akoz lékol la bord in kozé, la ranplas Fangok-la par une Gratte (déculturation) ?
Akoz lékonomi la bouskil (la baskil) nout sosyété (déruralisation/urbanisation /banlieurisation) ?
Akoz, la tro di anou nou lang lé vilin, i sèrv pa, lé zis bon pou tèrla ?
Akoz n’i wa sa malizé aprann (ro-aprann) ali ?
Akoz na tro ralé-pousé si lamanir ékri ali ?
------------------------------
Lang-la na in koulèr, somanké..
« Devenu langue régionale officielle en septembre 2014, le créole chemine dans les écoles primaires et est étudié à l'Université de La Réunion. Il dispose d'un office de la langue créole : Lofis La Lang Kréol. Le créole est la langue du Maloya, pendant la période de l'esclavage. Les artistes comme Danyèl Waro, Firmin Viry, Ousanousava, Maya Kamaty, Baster, Ziskakan, Kréolokoz chantent en créole et mettent en avant la langue régionale réunionnaise. Certaines villes (ex. : Le Port, Saint-André) ont adopté les deux langues, en signant la charte du bilinguisme de Lofis La Lang Kréol. Dès le 19e siècle, des écrivains mettent en lumière la poésie de la langue créole comme Louis-Timagène Houat dans Les Marrons (1844) ou Marius et Ary Leblond dans le roman Le Zèzère (1903) ». (Source Wikipédia).
Na désèrtin i di : mwin lé né kréol, m’i konpran kréol, mwin napwin problinm pou koz kréol, donk la pa bézwin lir sa, pa bézwin ékri sa, sa lé anou sa !
Mé dann lo « lé anou », na in takon sanm in paké lé an somanké.
Done azot in zournal, done azot in maloya Danyèl, done azot in fonnkèr, zot lé obout pou lir sa boutanbout, pou konprann plis k’in bout. Sa lapa in moukataz éfronté, sa zis in réalité !
Koméla, nou néna in takonn zoutiy pou aprann ékrir an Rényoné.
Na ziska 4 grafi : Létimolozik - Lékritir 77 - Lékritir 83 (KWZ) - Lékritir 2001 (Tangol).
Mé somanké 4 sé tro; napwin 4 manir ékri fransé, ni langlé, ni dot lang !
Alors, koman swazi anparmi sa'k sakinn i di :
"Pran ninport lakèl, mé rès drwat (cohérent);
Pa bézwin trakasé, lizaz (usage) va nyabou fé ali;
Anon fé ali, li va fé lizaz."
Dikou, aou Lao, ou la fine swazi in « Grafi » ?
« Si depuis le XVIIIe siècle, des écrivains originaires de La Réunion se sont illustrés, la littérature réunionnaise de langue française se démarque peu de la littérature française avant les années soixante-dix. C’est à ce moment qu’émergent des oeuvres militantes, en français et en créole, qui redonnent voix aux « muselés » et commencent à travailler à partir des formes orales de la littérature. Ce travail sur les langues et l’oralité se poursuit dans l’expression théâtrale ou le fonnkër, et témoigne de la nécessité de restituer leur pluriel aux littératures réunionnaises ».
(Valérie Magdelaine-Andrianjafitrimo).
I sanm pou mwin na in kantité domoun fine ékri dann sézon 1970-2001, minm si lo bann tèks an poundyak (santé, konté, kozé) lé pa fané (Publiés / Édités). Sa i voudré dir ké si lizaz i kont, bin i fo li kont poudvré, é fo arèt lo « tolérans » i gaskone nout santiman si kisa nou lé : Koz an Z (Manz) - Koz an J (Manj). Nou lé dakor, tousa sé kom i di : « prononciation régionalisée », isi wa di kréol lé-o, kréol lé-ba, mé partou ousa na la « francophonie » PAIN i ékri PAIN, i ékri pa PIN, PING, sansa PEIN.
Sa’k mwin la pèr, sé ké « tolérans-la » i kontinyé sépar lé-o sanm lé-ba !
Si lo kozé i pé pèrmèt « la régionalisation » (koz an li - koz an lu), lékritir kant ali i dwa fiks lo modèl.
Wi, m’i krwa ké nout lang kréol rényoné na in koulèr « batar », é tousèl son « archaïsme français », sanm 31 % i fé pa tout lo pwa ! Mé kèl koulèr n’i vé rokonèt pou Lang-la ?
Akoz, pou mwin, lé tro fasil zordi di ékri sanm SH, mé pronons ali an S pou sàk i vé !
An SHOUSHOU (Acrolectal) - An SOUSOU (Basilectal) ?
Bin akoz pa lo kontrèr, na inn pli zoli ké lot ? na inn lé pa asé blan ?
Si n’i pran lo tan rogard kisa i ékri, dopi konbyin d’tan zot i ékri, sanm kosa zot i ékri, nou pran konsyans son rasine « an LI, an S, an K, an W, an Z». Èské bann zistwar-la (Lizaz) na in vré plas dann Listwar Lang-la. Lapa bézwin alé rod plis késa :
« Cette langue est la tienne, la mienne, la nôtre
Lang-la lé aou, lé amwin, lé anou
Lang-la ta ou, ta mwin, ta nou
Lang-la ta banna, sàk la komans di nout lang dopi 1663 (2 français et 10 serviteurs Malgaches).
Gramoun lontan la fé lang-la » !
"Fonnkèr-la, sa lapa kikilik pou valal, sansa tèz-ravodri san raspay
Sa lésplikans kabalèr ou la dingé, soutirans i démay an krak
Fonnkèr-la, sa lapa kabar lalang pou salon, sa lapa sobatkoz dosou varang
Sa léstrékozé pou fé fann mon koko mavouz, dédoutans mon gèl gildiv"
-------------------------------
Désine in modèl, sé tras in lïng..
Larényon na 4 propozisyon drapo (Mavéli, APDR, Kiltirèl, Indépendantiste).
Napwin inn lé kapab rasanm anou dann in sèl lidantité, mé sakinn lé kab di in morso sa'k nou lé !
Larényon na 4 modèl lalang (graphie).
Napwin inn lé kapab rasanm anou dann in linité, mé sakinn lé kab di in bout nout gabyé !
Si fo swazi, ala lamyinn : Lang militan-kiltirèl (kinmsa pou désèrtin i vé pa di riyin)
In lang an K, in lang an LI, in lang an Z, in lang an MWIN.
"M’i di K la lé nwar - Koman kafé-griyé - Koulèr mon nasyon
M’i di W la lé nwar - Koman wati-watya - Fonnkèr mon nasyon
M’i di Z la lé nwar - Koman zinn-zélindor - Zistwar mon nasyon"
Épisa, m'i di fo pa tro tardé, akoz aprésa, na dot batay pou méné pou anrisi lang-la :
« Mésyé LOFWA (Nom) té i manz son fwa (Organe)
Sakfwa (Temps) son madame té i gaskone ali sanm son movéfwa (Croyance / Mansonzri )».
----------------------------
Non, mwin lé pa in lakadémisyin, mé akoz pa ?
Byin rogardé, ou kalkil bann gramoun la aspèr ginÿ in Bak pou zot fagot lang-la rantrozot, pou tas manir konprann inn-alot, sansa pou zwé lokasyèt sanm zot bann « saboukèr » ?
Non va, zot la trok sa’k navé sou fangok, sou lamin, sou bolok; zot la mayé, démayé, gatiré, zot la sémé, zot la fané, lilèt an lilèt, bitasyon an bitasyon, karo par karo, moun an moun !
Komsaminm, solon mwin, lang-la la lévé, an mouramour dann koko-d’tèt, an soufrans dann lardèr louvraz, an maloya dann ron kabar-kann, an séga dann romans-kadriy, an trikmardaz dann zarsiv-tribinal, an lamontraz dann liv-létazèr, lakour lékol sanm linivèrsité, an réklam dann radyo sanm télé, si pano piblisité sanm Lékipman, an zakordaz dann tablisman (Laméri, Lakaf…); konmsaminm, solon mwin, li la énèt, li la forsi.
Fo nou konpran ké lang-la na plizyèr li !
Minm si n’i koné in bout son moulir sé lafrans, fo pa ni oubli lang-la la parti maron dann kap, dopi son promyé bardzour.
Amwin sa'k mi yinm sé lo lansomansman, lo trikmardaz néna dann lang péyi-la
« Mwin sé in boug gabyé, i vé pa dir mwin lé plin larzan ».
Kan m’i ékri, m’i lès mon mémwar trikot sanm mon bann souvnans, ramasé parsi-parla. Tanzantan, m’i rouv inpé diksyonèr, pou gonn lo son, pou anbélouv mon zédmo, pou konsidèr in pwinvizé, pou poémiz mon kozé.
Konm pou tout bann zotèr isi là, tanzantan lo mo « klasé » i mank anou !
Alors, si nou fé pa pangar, nou tant pas an misouk, ral an masikrok; Défwa pou fé vit, nou riskab fé in tradiksyon i kréoliz in mo kom "miltidirèksyonèl" (akoz-pa ?). Mé byin gardé, m’i yinm pa tro, é m’i krwa nou na lo drwa fé kom nout bann zavan, lo drwa fabrik tanpirkipé lo mo nou la bézwin ! Pousa, fo nou fouy ankor pli lwin dann nout koko, fo n’i akout nout bann vyé moun, fo n’i konpran zot manir antroprann, fo nou trouv lo zimaz i fé koz lo bann nafala, pou poz nout lang, pou fé viv ali !
Anrézon, na déza plin lo mo pou nou alé détéré :
Toy (zwé ansanm, zigilé, titiyé),
Anm (ansanm, akosté, zimélé, solidèr)
Sé bann mo labitasyon lot zénérasyon, antéré inpé partou !
Nadkwa fé-nèt
É amwin, m’i ginÿ pa anpès amwin krèz siyon-la, pou ansomans karo-la :
Ankrwazé (Multidirectionel);
Anmfanaz (Co-distribution);
Malalâm (Mélancolie, Tristesse, Spleen);
Lantousèl (La solitude)
In travay m’i fé grandi, an mouramour konm an zouramour. Innsézour, fodra trouv in manir partaz sa ;).
------------------------------
Dikou, amwin Lao, kèl lang mwin néna ?
Ziska laz sizan, avann rant lékol, kréol-la té mon babiyaz ! Sa té mon gatir sanm mon famiy, pou bwar, pou manzé, pou zwé, pou grandi; Sa té mon ron-lamour an kadadak si zonou papa, an pamine si tété momon; Sa té mon pinn, mon souplinÿ, mon gro pléré, mon rir, mon fourir, sa té lavi an lélansman dann mon kor tann; Sa té lalang bitasyon mon vyé, té koné pa lir, lalang mon gramoun, batisèr lakaz sanm son triyèl (bik-la sarzé lank siman); Sa té lalang mon monmon, la pous dann novisya Lésèr-Laprovidans, lalang mon vièy pou fé lamontrèz lakaz pou son mari Bébé, sanm kayé « Daniel et Valérie »; Sa té lalang la sèrv anou zistwar té fé rir, té fé pèr; Sa té lalang té fane dévinay an moral dann nout koko-zazak, tikéli té bwar lazénès zavan, asiz dovan lalanp pétrol loswar, antouré dosou pyé zak lo dimans, dobout dann salon zinvité pou Pâk…!
Sa té lalang mon nésans, mon kotri, mon plas, dann in soyété té pou soubat pou lévé.
Sa té mon kozman, mon langkozé !
Aprésa, la riv lèr préparatwar, mwin la fé larankont sanm lo Fransé (é là sé innot zistwar, mé n’i koz pa d’sa zordi) !!!
Dann laz mon kinzan, la pran amwin innot lanvi, kozé té sifi pi, té falé ékri !
Ékri an kasyèt, ékri pou mwin minm, sanm mwin minm, pou délas mon gozyé té plin lo vid, pou larg zamar té anponÿ mon kor sanm mon kèr, pou fé lèv mon frison, kaliko an mavouz dovan foutan in manmzèl garni lantouraz zinnzan fronté.
Ékri an misouk, akoz laont;
Ékri an ramasé, akoz té pou aprann konprann;
Ékri an robélyon, akoz dézord lékol la fane dann zardin mon kozé !
Forstan, an mouramour, lékritir-la la pran santyé pöinm, rédiyon kabar; kinm li té an kinkons, sanm sa’k navé, inpé d’inn sanm inpé d’lot (komdi monmon), in morso Létimolozi, in bout Témoignages, in zékli Bastèr, in roflé Ziskakan, in léstré Danyèl…! An zourazour, li la krèz son siyon ziska tonm an lamour nout dé li, ziska ni mon langpozé pou zordi.
Parlfèt, mon lang lé koupé an dé : Lang mon Péyi - Lang mon Patri.
M’i yinm lé dé pou vré-dir, koman dé zanfan mwin néna, sanm sakinn son monmon !
Tanzantan mon lang lé « konpozé », tanzantan lé « rokonpozé », konm mwinminm, dobout, ankrwazé.
-------------------------------
Akoz pou tousala ?
Akoz
Kékfwa ou trouv pa somin
Ni son dovan, ni son déryèr
Akoz
Dann liv lamontrèr
Zistwar-la la rèt pri dann lakol-zak, galfaté kolonizasyon
Akoz
Bobès-fanal bann gramoun-la i tinn
Inn par inn..
Akoz
Si n’i pran pa swin zarboutan-la
Tout lakaz-la i dégrinn…
Akoz
Pa bézwin lalmanak
Pou sinm lo mo dann nout koko-siyon..
Akoz somanké té falé
Akoz somanké té fo pa
Akoz somanké fo pa-la té pa in fopa
Akoz somanké fopa-la pa té i falé fé, in pa dann ranpar péyi-la
Pou zarboutann tout bann fonnlâm laravine la pou kontinyé rod zot somin latèr
Latèr zot "Razana-Gasy, latèr zot « Rasayana-d'Linn »
Akoz somanké défwa fo pi rod akoz
Pou pa domin-la i rèt atèr
Akoz fo domin-la i koz....
-------------------------------
Sé pou tousala fo m'i détak langkozé-la dann langpozé-la
"Na sàk i di
Lang-la, lapa malang
Lang-la, léstré "ma langue"
Lang-la, zamar mon galang
Na sàk i di lang-la lé dou
Na sàk i di ral in lang
Na sàk i di fo bat lalang
Na sàk i di lalang napwin lozo
Na sak i di farlang lapa l’far-d’lang
Na sak i di langkozé sé pa langpozé
Na sak i di, konm mwin
Lang-la sé d’lang, kiswa l’lang
Lang sifon pou palé
Lang ladousèr pou kayout
Lang malang an malout
Lang i langi dovan lang i pann
Amwin m’i lang
Kiswa l’lang
Amwin m’i lang
An langilang !"
(2013-01-14-Lang-la - Lao Vanglao)
------------------------------
Fo zot i koné
In poèt sé tin trafikèr, in makinyon lalang..