Lao Vanglao
Kayé d'in rotour o péyi natal

En 2023, Lola et moi nous prenons le pari de nous inscrire au défi de "traduction" de ce monument : "Cahier d'un retour au pays natal" d'Aimé Césaire, concours animé depuis La Martinique par l'association Balisaille, qui valida notre proposition et celle de 3 autres lauréta.e.s.
Neuf mois plus tard, notre traduction en créole Réunionnais était réalisée et remise en vue d'une futur publication.
(En voici un extrait).
Kayé d’in rotour o péyi natal (..Extrait..)
Dann bout ti-bardzour…
Dégaz, m’a di ali, gèl lalwa, gèl bèf, dégaz m’i siport pa ti-sèrvitèr lo komannri sanm vèr-blan léspérans. Dégaz, mové badri, pinèz ti-prétandèr légliz. Aprèsa m’i vir koté paradi pou li épi son bann moun fané, pli dou lafigir in fanm an pènaz, là, angalangé dann lanbomaz léspri zamé rinté mwin té nouri lo van, mwin té dégatir lo bann bé-bébèt épisa mwin té antann lèv lot koté gran-malèr, in ravine tourtrèl sanm trèf lasavane m’i port dann mon tréfonnkèr dann soulongèr vintyinm létaz bann kaz an foutan an prékosyon kont lafors lapouyantri bann léspri ti-brine, vativiré nwitézour sanm so bé-solèy an koké-malout.
Dann bout ti-bardzour anboutoné d’lans-frèl Zantiy vant vid, Zantiy pitaklé lavérol, Zantiy pété lalkol, an lépav dann labou labé-la, dann lapousir lavil an lépav katarlé.
Dann bout ti-bardzour, lanbout, mantri-mantrèz matanan-léskar si farlangaz dolo-bé; bann martir i ankoz pa; flèr lo sân i fane i parpiy dann van initil koman kri péroké babiyèr; in vyé vi an sourir lamantri, lalèv gran rouvèr sanm langwas dézanrolé; in vyé mizèr an pourisman sou solèy, katiminan; in vyé silans pou krèv sanm klokri lo pi tyèd, vilinnté lo vid nout mounité.
Dann bout ti-bardzour, si so pli fèb lépésèr latèr i désot an manir rabrouèr son pli gayar lavnir — Volkan va klaté, dolo touni va ral pwak-mîr solèy, va rés riyink in bouyonaz tyéd bèkbéké sanm zwazo lamèr — laplaz rèvman-la sanm so délèvri-la.
Dann bout ti-bardzour, vil-plat-la — tèvlavé, kapoté dann son bon rézon, kadavé, rinté sou son fardo ankrwazé lakrwa an tèrnèl rokomansri, robèl pou son sor, an roklor, kontrayé an toutfason, inkapab lèv solon lasèv latèr-la, malézé, bagé, anséré, an défilaz fonéflor.
Dann bout ti-bardzour, vil-plat-la — tèvlavé …
Épisa dann so vil roklor, lo bannanbann an margonÿ parkoté son kriyaz kom vil-la parkoté son mouvman, son rézon, san traka, parkoté son vré kri, zis sa’k nou noré vouli li kri pars n’i san ali syinn li tousèl; pars n’i san li abit aèl dann kèk gafourn kré lonbraz sanm lorgèy, dann so vil roklor, so bannanbann parkoté son kri lafîn, lamizèr, larévolt, läinn, so bannanbann sitantèlman babiyèr sansa parlpa.
Dann so vil roklor, so létranz bannanbann k’i antas pa, k’i may pa : malin pou sézi klédsov, fofilaz-la, léskivaz-la. So bannanbann i ginÿ pa fé in bann, so bann, n’i rann anou kont, si zoliman tousèl dosou solèy, an manir k’in fanm antyé, la mazikadans anou, toudinkou i zapèl lapli li ansipoz pou pangar ali tansyon li tonm; oubyin ann-in sïgn vif dokrwa san rézon poudvré; oubyin an zanimounté-for in fanm-latèr, pou pis dobout, lazanm karté, rèd.
Dann so vil roklor, so bannanbann an rogré sou solèy, dégazé dann sa’k i di, sa’k i fé, i dégatir ali an plin zour latèr-la son syinn. Ni pou linpératris Joséphine bann Fransé an gran-rèvman pardsi lo négray. Ni pou libératèr bloké dann son libérasyon pinn an galé-blan. Ni pou konkétador. Ni pou mépri-la, ni pou libèrté-la, ni pou lozaz-la.
Dann bout ti-bardzour, so vil roklor èk son pardvan lalèp, an mavouzans, lafamine, lapèr kasyèt dann laravine, lapèr asiz anlèr pyédbwa, lapèr fanngoké dann latèr, lapèr an vavangé dann syèl, lapèr antasé èk son lanfim kapkap.
Dann bout ti-bardzour, lo piton démaziné, an démazine pou soté.
Dann bout ti-bardzour, lo piton an patfèr trakasé rinféré — son sân-palidé i défane solèy sanm son poudkèr an brèz.
Dann bout ti-bardzour, dofé bagé piton, an gro-pléré toufé dann bor son débordman toupé, pou rod in zéklèr i anfilout i anfyone.